Prašvitimai

Didelę įtaką daro aplinkiniai.
Sukrėtimus, elgesio, minčių mažus pasisavinimus ar atmetimus, susimąstymus, prisilietus prie visiškai svetimo, bet įdomaus, žavaus pasaulio. Kaip vidutiniokui prisilietus prie aukščiausios klasės. Imi žvelgti į jį su svaja, žavesys ima pintis su siekiais, o ir pats paskęsti tame žavesyje, nors toliau sau sėdi kaip prasčiokas. To prasčioko galvoje mintys apie prestižą, pinigus, verslą, restoranus ir teatrą, komfortą, keliones, namus, drabužius, rankines ir batus.
Tai čia viena. Turbūt taip dažnai galvoja vidutinioji klasė.
Antra - apskritai aplinkiniai. Dėstytoja, kursionė, vyras, anyta, draugas, tėvai. Kiekvienas jų skatina analizuoti žmones plačiąja prasme, įvertinti poelgius, mintis, asmenybes, charakterius ir pačias įvairiausias susijusias temas. Vertinti vertinti vertinti.
Įdomu susidurti su žmonėmis.

Prieš kelias dienas užėjo keista hormonų audra, kuri truko dvi dienas baisiu nesavumu, kol galiausiai pasimylėjau su savo vyru. Po to kažkaip prašviesėjo. Tarsi išėjau iš neviltingos rutinos, barnių šeimoje, priekaištavimų, liūdesio, nusivylimų žmonėmis, baimės, nerimo, išėjau į praregėjimą, atsinaujinimą. Tarsi iš naujo įsimylėjau. Ir savo vyrą, ir gyvenimą. Myliu tarsi pirmą kartą pamilusi. Nežinau, kiek tai truks, bet glaustausi tartum kačiukas.
Kažkas nepaprasto tokie prašvitimai.