Teisingai. Aš turėčiau vertinti visai ne kvailai mane užplūdusias ar aplinkos veikiamas būsenas.
Turėčiau džiaugtis, kad manyje auga mažas vaikutis, kuris turės dalelę manęs ir dalelę mano mylimo vyro.
Turėčiau džiaugtis, kad vaikelio laukia ir jo tėvas. Kad jis pasiruošęs priimti mūsų buitį ir būsimus rūpesčius, ir mane, visokią pavargusią ir nusiminusią. Kad jis to neišsigąsta, kad jis tai pasitinka.
Kad jis sutinka su mano idėjomis dėl vestuvių. Kad jis linkęs prie manęs prisiderinti, kad jis nekelia pretenzijų ar savo sąlygų.
Kad jis pozityviai mato ateitį. Pozityviai mato mus ir mūsų šeimą.
Kad jis manęs pasiilgsta, kad sako, jog mane myli, kad aš jam svarbi ir jam rūpiu.
Kad domisi manimi ir vaikeliu.
Juk aš dėl to turiu būti be galo laiminga...
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą