Mano tėtis yra pasakęs, kad ilgalaikės tos santuokos, draugystės ar santykiai, kurie paremti fizine trauka. Tik vienas kitam patrauklūs žmonės gali ilgai išgyventi kartu. Išgyventi savo gyvenimus. Ir neatitolti. Ir aš tam prieštaraučiau, visomis jėgomis neikčiau, bet koks jis teisus!... Jis pasakė tai, ką aš įtvirtinau, įrašiau, įbrėžiau į savo gyvenimą, jis pasakė mano mintį ir veiksmą, jis pasakė manyje degantį požiūrį, kurio neretai išsižadu ar prisibijau. Ir aš galėčiau tai laikyti išmintimi, aš galėčiau nudžiugti, nes tai ištaria ne tik mano lūpos, nes tai jau tarsi patvirtinta, bet juk šią tiesą ištarė mano kraujas, tas pats karaujas, tekantis jo gyslomis. Gal mes tiesiog dviese tikime tuo pačiu...
Vistiek bandau išsižadėti ilgų plaukų. Vyrų, lygiai nukirptais plaukais, rudos plauko spalvos, tvarkingų kuodelių, egzotiškai neįprastų kasų, susivėlusių, palaidų. Ir barzdų, smakro smailį pabrėžiančių barzdelių, žavių priliesti, glostomų barzdelių, ir kai skruostu prisiglaudžiu.
Kuo tvirčiau išsižadu, tuo stipriau mane šaukia.
Nesuprantu, kaip galiu būti tokia beširdė išorės vertintoja, paviršių, formų. O jeigu apakčiau.
Mane pagavo kaip bejėgę stirnelę. Įkliuvau tarp šitų šakų ir tinklų.
Tu mane suviliojai, suviliojai savo spindesiu ir grožiu. Aš ėjau į šviesą ir spindesį, apžavėta stirnelė. Vieniša girioje ir naivi trumpų apžavų. O tada tu tapai medžiotoju. Ir nebučiuok, neapkabink, neliesk, nereikia. Tu man svetimas ir aš nepriprasiu.
Ir dabar visa, ką darau, tai laukiu. Ankstesnio tavęs, kuris mane apžavėjo. Laukiu bijodama savo baimės kartais parodyti tave kitiems, kartais prisiglausti, nustoti žavėtis, nustoti didžiuotis.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą