Aš grįžtu. Grįžtu kitaip, bet grįžtu, nes pajutau, kad prabėgus daugiau nei metams, man vėl reikia šito tylaus puslapio savo mintims sudėti...
Šis grįžimas dviprasmis – aš kartu grįžau ir į savo liūdesio namus, ir mirtis mane vėlei pasitinka. Tartum kartotųsi 2008- ųjų žiema.
Aš vėl degu noru pasakoti, kokie mano namai melancholiškai mistiškai stebuklingai ilgesingi, koks tai vienatvės guolis, kaip gražiai čia staugia vilkai.
Aš vėl noriu rodyti Jums savo miestą ir jo tvirtovę, ir šlaitus, pelkes, upę, šalnos žolę, ir tą alsavimą, kurio jis sklidinas. Tą prarają, netektį, sielvartą ir vienatvę, kuria ši vieta žaviai įprasmina.
Aš grįžau. Ir tegu mane pasiglemžia.
Šis grįžimas dviprasmis – aš kartu grįžau ir į savo liūdesio namus, ir mirtis mane vėlei pasitinka. Tartum kartotųsi 2008- ųjų žiema.
Aš vėl degu noru pasakoti, kokie mano namai melancholiškai mistiškai stebuklingai ilgesingi, koks tai vienatvės guolis, kaip gražiai čia staugia vilkai.
Aš vėl noriu rodyti Jums savo miestą ir jo tvirtovę, ir šlaitus, pelkes, upę, šalnos žolę, ir tą alsavimą, kurio jis sklidinas. Tą prarają, netektį, sielvartą ir vienatvę, kuria ši vieta žaviai įprasmina.
Aš grįžau. Ir tegu mane pasiglemžia.
Komentarų nėra:
Rašyti komentarą